Rinkdamiesi psichoterapeutą, stengiamės kuo daugiau apie jį sužinoti. Dažniausiai mus pasiekia ribota informacija apie jį, kaip apie specialistą, perskaitome trumpą CV, gal dar pažiūrime į nuotrauką. Lyg bandytume iš nuotraukos suvokti, ar šis žmogus mums tinka, o gal sakykim atvirai – patinka…. pripažinkime sau, kad renkamės simpatijos principu.
O gal renkamės pagal kainą – jei konsultacijos brangios – gerai, jei pigios – tai prastas? Gali būti, kad nesirenkame, o pasitikime visuomenės suformuota nuomone – einame pas tą, kurio vardas mirga žymiuose informaciniuose leidiniuose… Pasirinkimas – kiekvieno asmeninis reikalas. Gali būti geras pasirinkimas, gali būti blogas pasirinkimas, bet pasirinkimas apskritai yra individualus ir sveikintinas reikalas.. Tad grįžkime prie manojo pasirinkimo – Geštalt terapijos.
Skubu atsakyti, kad jos nesirinkau, ji pasirinko mane.
Jaunystėje pasižymėjau maištininkės dvasia, nerandančia sau vietos siela. Vienumoje pasvajodavau, kad gal kada nors būsu rašytoja, turėsiu seną rašomąjį stalą, senovišką lempą ir gražų plunksnakotį… patogų froidišką krėslą ir leisiu savo mintims lengvai lietis ant popieriaus lapo. Neapsisprendusi maištininkė nepanoro tapti pedagoge kaip vylėsi jos tėvai, o tiesiu taikymu nukeliavo į medicinos mokyklą ir stačia galva pasinėrė į slaugos studijas.
Noras padėti kitiems jau gyveno manyje. Noras sužinoti kaip veikia žmogaus organizmas, kas su juo vyksta ir svarbiausia kodėl? – buvo vedantieji ženklai, kurie vertė gilintis į žmogaus vidų, kol kas tik žemiškąja prasme.
Smalsumas ir noras pačiai viską patirti vedė link žmogaus psichikos ir psichiatrijos studijų. Keletas įtemptų darbo metų ūmios psichiatrijos skyriuje leido pažvelgti į žmogaus psichikos sutrikimus iš labia arti, tiesiog būti kartu su tais žmonėmis, kurie tai patiria, pajusti iš arti jų baimes, suprasti, kas yra egzistencinis nerimas ir juoda dеpresijos bedugnė, kalbėti su tais, kurie pakėlė ranką prieš save, bet jiems nepavyko ir dar aibė kitokių psichiatrinių patirčių… To buvo negana- mano žingeidumas neleido nurimt – psichiatrija, slauga, fiziologija kartais tapdavo bejėgė prieš manyje gimstančius klausimus, todėl buvo pasirinktos filosofijos studijos. Filosofija tituluojama kaip mokslų mokslas apie išmintį, taigi čia bandžiau rast trūkstamus raktinius žodžius… ir to dar buvo negana.
Išsamesnėms filosofijos studijoms pasirinkau Martino Buberio filosofiją, jo dialogo principo analizę, jei tiksliau žmogiškojo bendravimo aspektus…Štai čia ir buvo lemtingas pasirinkimas, manojo Geštalto pradžia…Tiems, kurie nežino, Martino Buberio filosofija yra kertinis Geštalt psichoterapijos akmuo. Po to visi pasirinkimai ir keliai vedė į Geštalt psichoterapiją.
Nedetalizuosiu įvairių sutapimų,gyvenimo vingių, tik patvirtinsiu, kad “Geštaltinio lauko” fenomenas aplink mane subūrė reikiamus žmones, patogiai sudėliojo aplinkybes, kurios mane atvedė į Geštalt terapiją, kuri leidžia susitikti dviems žmonėms “čia ir dabar”, užmegzti kontaktą, kurio metuatsiskleidžia žodžio gydomoji galia, kai žodis pasiekia pačias psichikos gelmes, kur žmogiškojo bendravimo stebuklas leidžia išdžiūvusiai sielos dirvai subrandinti sėklą ir susilaukti prasikalančio daigo.
