Author: Daiva Žukauskienė

17 Kov Tad pirštas iš tiesų yra tik pirštas, o visa kita – požiūrio klausimas

Žmogaus gyvenime būna akimirkų, kai norisi iškelti vidurinįjį pirštą. Taip nutinka, kai susiduriama su situacijomis, įvykiais ar žmonėmis, nusipelnančiais paniekos, kurią labai sunku įžodinti. Su kalbos ribotumu žmonės susidurdavo nuo seniausių laikų, tad jau tuomet gelbėdavo seniausia pasaulyje gestų kalba. Jau pirmieji primatai saimiriai suprato, kiek paniekos gali kelti penio erekcijos demonstracija – tai buvo valdžios ir jėgos simbolis. Šį gestą moka ir juo naudojasi ne viena gyvūnų rūšis. Viena iš jų – Pietų Amerikos voverių patinėliai. Jie paniekinamai mojuoja sujaudintu lytiniu organu. Ką tuo norima pasakyti?

10 Kov Naujoko būsena

Gyvenimas kiekvieną dieną pateikia naujų situacijų, iššūkių, kažką tenka pradėti ar patirti pirmą kartą. Žmogus į pokyčius visada reaguoja kaip į stresą. Stresą sukelia ir malonūs, ir nemalonūs pirmieji kartai. Pastarieji lemia neigiamų jausmų kilimą. Su malonių pirmųjų kartų sukeltu stresu susidorojame daug lengviau, nes laukiant patirtą stresą atperka malonios pasekmės. Neigiami pirmojo karto įspūdžiai giliai įsirėžia į atmintį, kartais fizinio kūno atmintyje jie užsilieka visą gyvenimą. Didelio intensyvumo neigiamas stresas gali lemti ir trauminę patirtį – tada imama vengti to veiksmo, įspūdžio ar patirties pakartojimo.

09 Vas „Neparašyta knyga“ Olgos Pakalniškienės akimis

Pasiūlymas rašyti knygą kartu su Daiva į mano gyvenimą įsiveržė kaip avantiūra. Tuo metu manyje vyko virsmas, budau po ilgamečio snūdurio, banaliai ieškojau savęs. Mano tinklaraštis gyvavo dar tik kelis mėnesius, susikaupusios mintys liete liejosi ir prašėsi tapti tekstais, akumuliuota energija bet kokį naują pasiūlymą paversdavo „kodėl gi ne“ ir „kada, jei ne dabar“ idėjomis.

09 Vas „Neparašyta knyga“ – priešistorė kitu kampu

Pavadinime „Neparašyta knyga“ slypi užuomina apie nebaigtą rašymą. Tai yra užuomina apie knygą be pabaigos. Iš pradžių tai tebuvo laisvi fragmentiniai rašinėjimai savo malonumui. Nė nekilo minčių visus gabaliukus paversti vientisu kūriniu. Laikui bėgant, prie projekto prisijungė Olga, kuriai mano rašinėjimai patiko, todėl ji drąsiai sutiko dalyvauti avantiūroje kartu.

13 Sau Emocinis kontaktas, intymumas ir meilė psichoterapijoje

Žmogus nevalgęs gali išbūti iki keturiasdešimties dienų, negėręs – apie aštuonias paras. Kiek išgyventume, nepatyrę emocinio kontakto su kitu žmogumi?

13 Sau Biblioterapija kaip geštalto terapijos įrankis

Trigubos refleksijos metodas Trigubos refleksijos metodas biblioterapijoje skirtas tam, kad klientas vis giliau panirtų į savo patirtis. Kai skaito tekstą pirmą kartą, jo įžvalgos yra paviršutiniškos, jis racionalizuoja, bando protu suprasti tai, ką perskaitė. Skaitant ir reflektuojant tekstą antrą kartą, panyrama truputį giliau, kliento įžvalgos tampa ne tokios paviršutiniškos, labiau subjektyvios, nes po pirmojo skaitymo ir refleksijos jau išsakoma viskas, kas buvo patirties paviršiuje. Tračiasis skaitymas ir refleksija yra dar gilesni – pasiekiami klientą daug labiau paveikiantys išstumti, neįsisąmoninti klodai.

30 Lap Stiprus psichoterapeutas

Kas tai? Dažnai pastebime taip teiraujantis forumuose, skelbimuose, užklausose. Retas klientas susimąsto, ką reiškia „stiprus psichoterapeutas“.

23 Lap Refleksija šeimoje

Terapijoje dažnai vartojamas terminas refleksija, bet mažai kas žino, kam jis skirtas, kas tai yra. Į terapiją ateinantys klientai neretai neturi jokių terapinių įgūdžių, todėl viena iš pradinių terapijos užduočių yra klientus išmokyti savirefleksijos ir refleksijos. Refleksija kaip įgūdis – vienas iš emocinio intelekto lavinimo elementų.

03 Lap Vidinis sutarimas (susitarimas) – harmonija ir balansas, kurio turime siekti

Kas vyksta, kai aš sutariu? Kokie vidiniai procesai vyksta, kai bandau sutarti, pasiekti vidinę darną? Lengvabūdiškai priimti sprendimus ir tai vadinti apsisprendimu būtų labai paprasta. Kartais taip nutinka, kai noriu pažiūrėti, kas iš to išeis. Kitas būdas yra aktyviai įsitraukti į apsisprendimo procesą. Ryžtas pasiekti ir padaryti – panašus jausmas. Nepamirškime, kad visais atvejais rezultatas vien nuo žmogaus nepriklauso. Vidinis pritarimas, pasirinkimas kažką daryti ar nedaryti – tai krypties pasirinkimas, noro veikti sužadinimas. Vidinė darna jaučiama kaip vidinė laisvė, kaip supratimas, kad galiu daryti tai, kam pritariu, kad sąžinės balsas tyli, nes pritaria. Teisingą apsisprendimą lydi vidinis rezonansas, kai mintys, veiksmai liejasi laisvai, kai žmonės sako, kad „eina kaip per sviestą“. Ši būsena labai komfortiška, joje daug laisvos energijos, motyvacijos.

19 Spa Apie moters statusą, jos vertinimą visuomenėje ir savivertę

Ar nuo moters statuso (vieniša, ištekėjusi, išsiskyrusi) priklauso, kaip ji jaučiasi? Nuo ko labiausiai priklauso, kaip jaučiasi vieniša ar antrąją pusę turinti moteris? Socialinis vaidmuo kiekvienam žmogui užkrauna tam tikrą pareigų, atsakomybių ir naudos naštą. Vaidmuo arba statusas – tam tikras rūbas, kuriuo žmogus rengiasi atitinkamomis aplinkybėmis. Tai nulemia jo elgesį, gyvenimo būdą, asmeninę filosofiją ir požiūrį į patį save. Atlikdami tam tikras roles, žmonės jaučiasi svarbūs, reikšmingi, turintys savo vietą. Kuo daugiau socialinių rolių atlieka, tuo žmogus yra įvairiapusiškesnis, jam mažiau gresia vienatvė ar nepilnavertiškumas.