Straipsniai

Nesu sutikusi nei vieno protingo ir išsilavinusio žmogaus, kuris nemėgtų skaityti. Meilė knygoms apjungia labai daug žmonių, tas, kuris skaito, visada turi kuo pasidalinti su kitu. Tikrasis skaitymas – tai ne mechaniškas slankiojimas raidžių eilutėmis, tai santytkis su kitu. Su Kitu iš didžiosios raidės. Normalu...

Būti savimi vienatvėje yra viena, būti su savimi stebėtojo akivaizdoje yra visai kas kita. Tenka prisiimti atsakomybę už savo buvimą savimi, suvokti savo paties nuogumą prieš save ir prieš kitą. Psichoterapijoje kaip nudistų pliaže, kiek sau leisi nusirengti, save parodyti, tiek išdrįsi ir pamatyti.  ...

Rašymas yra labai intymus procesas. Pasiruošti rašymui – tai pasiruošti nėrimui į save, į savo gylį. Labai svarbus laikas, kurį skirsite rašymui, nes skiriant mažai laiko – patyrinėsite kasdienybės sluoksnį, užtrukus giliau – galėsite prisiliesti prie savo povandeninių srovių. Gilesniam savęs tyrinėjimui dažnai ima maišyti...

Geštalto psichoterapijos tėvas, F. Perlzas sakė: "nestumk upės, ji teka pati". Kokie teisingi žodžiai, į juos reikėtų įsiklausyti kiekvienam psichoterapeutui. Kliento pokyčiai vyksta jo greičiu, jo pasirinkta kryptimi. Ne retai psichoterapeutas su savo nuomone ir požiūriu privalo likti savam krante ir netrukdyti kliento pokyčiams. Jei...

Visažiniai, kurie galvoja, kad viską žino, panašūs į moliuskus kriauklėse, kurie ne tik nemato, kad gyvena didžiulėje jūroje. Jie jokiu būdu nesileidžia įtikinami, kad egzistuoja dar ir sausuma, o už jos dar viena jūra. Psichoterapija yra galimybė išlįsti iš savo kiauto, praplėsti savo suvokimo, patyrimo ribas,...

Žmogus įpratęs niekam nerodyti savo emocijų jas išgyvena savo viduje. Tai panašu į žiūrėjimą vidinėmis akimis į stiklo rutulį iš vidaus. Pasaulį mato jis per savo apsauginio gaubto sienas. Tiek saulės šviesa, tiek visi vaizdai jo vidines akis pasiekia iškreiptais pavidalais. Man tai primena Platono...

Gimus vaikui, jis reikalauja didžiausio mamos dėmesio bei laiko. Tai natūralu, nes kitaip tas mažas žmogutis neišgyventų. Dažna moteris savo poreikius atideda kažkada, kai vaikas paaugs. Ar tas kažkada negali pavirsti į niekada? Atsigręžus laiku atgal galime pamatyti, kad moters gyvenimo prasmė būdavo sudėta į vaikus...