25 Bal Sapnų geštalto terapija
Interviu su Daiva Žukauskiene apie sapnų geštalto terapiją
Kiek tai, ką sapnuojame, siejasi su mūsų realiu gyvenimu?
Ar sapnuojantis žmogus yra realus? Realus yra ir žmogus, ir jo sąmonės produktas, nes tai, ką jis kuria yra tuo metu tikra. Žmogaus sapnai yra tam tikri meno kūriniai, į kuriuos pats kūrėjas žiūri su nuostaba. Kaip kuriami sapnai, ar kaip jie kuriasi, čia jau visai kitas klausimas, priklausantis psichofiziologinei sričiai. Sapnavimo procesas yra tikslinga smegenų veikla, kuri skirta resursų atstatymui ir gautos informacijos įrašymui į atmintį ir surūšiavimui. Sapno turinys yra tam tikru būdu užkoduotas konkretaus išorinio ir vidinio gyvenimo atspindys. Klausti ar daikto atspindys yra realus yra tas pats, kas netikėti paties daikto egzistavimu.
Kas yra sapnų geštalto terapija? Kaip geštalto terapija aiškina sapną ir kuo geštaltinis požiūris skiriasi nuo kitų aiškinimų (kokie jie?)?
Visose psichoterapijos kryptyse, taip pat ir geštalto terapijoje sapnai yra įrankis pažinti žmogų, jo išgyvenimus, jam svarbius dalykus. Dar psichoaanalizėje, Z. Froido laikais sapnai buvo laikomi karališku keliu į pasąmonę. Psichoterapeutas dirbdamas su kliento sapnu ar sapno prisiminimu, jo atkūrimu, prikūrimu dirba su kliento psichikos produktu, su pasąmone, kurią pasiekti yra lengviausia per sapno medžiagą. Geštalto terapeutas, pradininkas F. Perls teigė, kad sapnas yra kelias į integraciją. Visa, ką žmogus sapnuoja, ar prisimena apie sapną yra jo psichikos produktas, kurį analizuojant klientas labiau įsigilina į savo kasdienio gyvenimo fenomenus, juos labiau supranta ir tai leidžia jam geriau spręsti savo problemas. Dažnai sapnas sugrąžina žmogui pamirštus atsiminimus, išstumtus išgyvenimus, todėl sapnas dažnai traktuojamas kaip prarasta gyvenimo dalelytė, kuri stebuklingu būdu grįžta savininkui. Svarbi žinutė sapnuotojui yra ta, kad jis sapnuoja pats save, todėl ir analizuodamas savo sapną jis analizuoja pats save.
O gal sapnų terapiją taikyti galime sau patys? Ar būtinas pagalbininkas?
Sapnus analizuoti gali išmokti klientas per terapijos sesijas su terapeutu, bet gauti iš sapnų analizės terapinę naudą gali tik su terapeutu. Žiūrėti pačiam į savo akis yra neįmanoma, taip ir neįmanoma būti ir terapeutu, ir klientu tuo pačiu metu. Sapnų analizių tecnikų yra daug, jų galima išmokti, bet patirti terapinį procesą, būti terapiniame santykyje ir iš jo gauti naudą yra visai kas kita. Gebėjimas suprasti, kokią žinią neša sapnas yra labai daug, tai lyg supratimas savo ligos simptomų, kurie nusako, kokia liga sergi ir kuo reikia gydytis.
Kaip sapnų geštalto terapija koreliuoja su sąmoningu sapnavimu, jei čia apskritai galima rasti sąlyčio taškų, neskaitant žodžio „sapnas“? – ( nesigilinau į šią temą, todėl neatsakysiu).
O jeigu žmogus sako, kad nieko nesapnuoja? Ar terapija kaip nors gali sužadinti žmogaus gebėjimą sapnuoti?
Žmogus sapnuoja visada, nes viso miego metu žmogaus smegenys nesustodamos dirba, šio darbo atspindys yra sapnas. Ar žmogus sapną prisimena, ar ne, priklauso nuo daugelio faktorių. Nuovargis, staigus pažadinimas, kitos dienos planai dažnai užgožia sapno vaizdą, bet tas pats geštalto terapeutas F. Perls sako, kad pamiršta žmonės, kurie bijo pamatyti save, kurie vengia susidurti patys su savimi. Kiekvienas turi paslapčių ne tik nuo kitų, bet ir patys nuo savęs, ir jų nenori matyti, dažnai tai yra netobulumai, ydos, priklausomybės. Terapijos gerasis šalutinis efektas yra tas, kad žmogus ima sapnuoti, išdrįsta prisiminti savo sapnus ir išmoksta juos analizuoti. Vien tik žmogaus apsisprendimas ateiti į psichoterapiją yra drąsus žingsnis tame, kad jis yra pasiruošęs pamatyti save tikrą, apžiūrėti savo gyvenimą iš visų net ir nepadorių pusių. Ši drąsa leidžia žmogui prisiminti savo sapnus, skaityti savo paties sau siunčiamas žinutes.
Neretai sapnus pabudę pamirštame. Žinome, kad kažką sapnavome, bet tiksliai nebepamename, ką. Kas žmogui padėtų prisiminti sapno siužetą, detales?
Nėra labai svarbu detaliai prisiminti visą sapną, kartais pakanka tik sapno fragmento, kad klientas suvoktų apie ką jo sapnas. Visos kliento hipotezės apie jį yra tikros, tik ne visada yra teisingos, nes ir analizuodamas sapną žmogus imasi pasąmoningos saviapgaulės, tuo būdu klaidindamas ir save, ir terapeutą. Sapnus visi psichoterapeutai rekomenduoja užsirašinėti vos prabudus, net ir prabudus naktį, būtų gerai giebtis rašiklio ir rašyti. Sapnas labai efemeriškas, jį tuojau pat gali užgožti esamieji įvykiai, mintys ir jis dingsta lyg rūkas.
Kiek trunka ir kaip vyksta pati sesija?
Geštalto terapijos sesija trunka nuo 45 iki 60 minučių. Kokiu metodu dirbs psichoterapeutas yra tik jo ir jo kliento pasirinkimai. Sapnai gali būti nagrinėjami įprastiniu geštalto terapijoje diologo metodu, bet gali būti ir pasitelktas eksperimentinis terapijos kelias. Terapeutas gali siūlyti sapną nupiešti, suvaidinti, atpasakoti jį net kelis kartus esamuoju laiku, kviesti sapną perkurti ir užbaigti, pakalbėti sapne veikiančių personažų vardu, įsijausti į sapno nuotaiką, ieškoti stipriausio emocinio taško ir taip toliau. Geštalto terapija turi labai daug technikų, kurios leidžia pasinerti į sapno gelmes, jas visas aprašyti nebūtų tikslinga, nes terapijoje pats terapeutas yra įrankis ir dalyvis. Klientas, atėjęs į geštalto sapnų terapiją turi būti pasiruošęs eksperimentuoti, nenustebti, jei jam bus siūlomos labai įvairios meno / kūrybos technikos. Geštalto terapija labai dažnai yra labiau menas, nei mokslas. Klientas pats yra savo gyvenimo kūrėjas ir kūrinys, o terapeutas yra ir įrankis, ir meno kritikas, stebėtojas.
Kiek svarbus kliento ir terapeuto santykis?
Kliento ir terapeuto santykis yra būtinoji dalis, kuri iš vis leidžia terapijai įvykti. Jei klientas nepasitiki terapeutu, jo nepažįsta, bijo, gėdijasi terapija bus paviršutiniška, klientas po sesijos išeis negavęs nieko apčiuopiamo. Pasitikėjimas vienas kitu yra labai svarbus geštalto terapijoje. Geštalto terapija yra dviejų lygiaverčių partnerių procesas, nes tik santykyje su kitu žmogus pamato ir pažįsta save. Geštalto terapija yra susitikimas dviejų žmonių, su dideliu noru pažinti, suvokti, suprasti, kas yra tas žmogus. Naivu būtų tikėtis, kad pirmoji terapinė sesija bus panirimas į pasąmonės gelmes. Jei žmogus pats bijo savęs, tai tikėti, kad jis be baimės prisileis arti kitą žmogų būtų keista. Terapija yra ir pažintis, ir susitikimas dviejų asmenybių, dviejų gyvenimų, Aš ir Tu susitikimas.
Anot sapnų geštalto terapijos, sapne matomų žmonių, daiktų, simbolių reikšmės yra universalios, bendros visiems, ar visgi priklauso nuo to, kokią reikšmę jiems suteikia pats žmogus? O gal terapeutas gali „užvesti“ klientą ant kelio, pasakyti, kad girdi, ką sako klientas, bet „iš tiesų tai tas simbolis paprastai reiškia…“
Gali keistai nuskambėti, bet geštalto terapeutas tikrai nėra konkretaus žmogaus sapnų ekspertas, jis tėra specialistas, gebantis naudoti terapinius įrankius, padedančius klietui pačiam išsinagrinėti sapną. Kolektyvine pasąmone ir bendra simbolika visai žmonijai vadovaujasi Adlerio, Jungo psichoterapijos krypčių atstovai. Geštalto terapija laikosi nuomonės, kad kiekvienam žmogui jo sapnas yra individualus ir sapne, dalyvaujančių simbolių prasmės ir reikšmės yra individualios. Geštalto terapeutai neturi jokio žinyno, sapnininko, iš kurio išskaitytų apie ką yra kliento sapnas. Tik sapnuotojas yra savo sapno ekspertas. Geštalto terapeutas nei teigia, nei paneigia kliento sapno aiškinimą, tik klientas yra atsakingas už savo sapno suvokimą. Terapeutas, lyg kastuvas kliento rankose, kasantis į sapno gylį.
Ar nebūna taip, kad klientai, analizuodami savo sapnus, „nusiinterpretuoja“, prisikurdami dar daugiau baimių ar kitų emocijų, kurių jiems šiuo metu visai nereikia? Ar Jūsų pasikliovimas tuo, ką sako klientas, yra besąlyginis? Juk, būna, patys negalime pasikliauti tuo, ką taria mūsų lūpos.
Psichoterapeutas kaip specialistas tiki viskuo, ką sako jam klientas, kaip žmogus jis gali juo netikėti, įtarti meluojant, fantazuojant, interpretuojant. Ateiti į terapiją su tikslu meluoti terapeutui ir sau, tai ateiti pas gydytoją su liga ir nenorėti jos gydyti. Tai yra žmogaus pasirinkimas, jo laisvė ir jo atsakomybė, tik pats klientas žino, ko jis ateina į terapiją. Meluojantį klientą geštalto terapeutas priima kaip fantazuotoją ir taiko metodus, kurie leidžia dirbti su kliento vaizduote, fantazijomis. Kiekviename mele yra dalis tiesos, ir kiekvienas melas yra kliento nuosavybė, tai jo dalis, jo gyvenimas ir tik jis žino, ką su juo daryti. Paprasčiau sakant, klientui greit pabosta kurti melus ir jis pats prisipažįsta, kad dėl tam tikrų baimių, gynybų jam buvo nedrąsu sakyti tiesą. Jei žmogus nori save bauginti, jis kuria bauginančius scenarijus, ieško kaip dar labiau save prigąsdinti, bet visada žmogus tenkina savo tam tikrus poreikius, terapeuto užduotis gerbti kliento pasirinkimą. Terapeutas terapijos metu taip pat žmogus, kuris gali klausti kam klientui to reikia, jis gali atspindėti kliento jausmus, atkartoti jo žodžius, kad klientas pamatytų iš šalies, ką jis pats su savimi ir savo gyvenimu daro.
Kodėl apskritai verta analizuoti sapnus ir kaip sapnai ir jų analizė gali mums pasitarnauti mūsų realiame gyvenime? Gal turite kokių nors praktinių pavyzdžių?
Aš labai tikiu pranašiška sapno galia, pati turiu pasikartojančio siužeto sapnus, kurie mane įspėja apie ateities problemas. Sapnuodama vandenį, visada atkreipiu dėmesį, koks jis, ar aš vandenyje, kiek sušlapusi, kiek jis mane apsemia – mano sapnuose vanduo yra pranešimas apie sveikatos problemas arba artėjančius barnius. Anksčiau sapnuodavau mišką ir mane besivejančius vilkus, po šio sapno prabusdavau su skaudančia gerkle ir pakilusia temperatūra, šis sapnas man buvo ženklas, kad peršalau. Sapnuoju bažnyčią, jei jos languose dega šviesa turėsiu gerų naujienų, jei langai tamsūs – prastos žinios. Prie šių pastebėjimų priėjau tik nuosekliai analizuodama savo sapnus, juos užsirašydama ir susiedama su gyvenimo įvykiais. Kartais savo sapnus prilyginu intuicijai, nuojautai ar šeštam jausmui, jais visais aš pasitikiu, nes tai esu aš.
Kam tinkamiausios sapnų geštalto terapijos sesijos ir kiek sesijų reikia, kad žmoguje įvyktų pokytis, kad jis jaustųsi gaunąs naudos iš šios terapijos?
Psichoterapija nėra paskirtas antibiotikų kursas, po kurio žmogus pasveiksta. Psichoterapija yra būdas įsigilinti į save, būdas pažinti save, suvokti savo paties poreikiams, atrasti, kas trukdo harmoningai kurti santykį su savimi ir pasauliu. Terapijos nauda yra asmeniška, žiūrit, ko atėjo klietas į terapiją. Antrinių naudų daug, tai – didesis sąmoningumas, atsakomybė už savo gyvenimą, gebėjimas suvokti, ko nori iš gyvenimo, ko sieki, darnesnis santykis su kitais ir savimi, emocinio intelekto augimas, savistabos ir savirefleksijos gebėjimai ir t.t. Ateinant į terapiją, reikia ruoštis ne mažesniam kaip dešimties susitikimų ciklui.
Koks yra sapnų geštalto poveikis? Gal galite pasidalinti savo klientų atsiliepimais, stipriomis istorijomis, ryškiausiais sapnais ir po jų sekusiais konkrečiais veiksmais, pakeitusiais žmogaus gyvenimą?
Kiekvieno kliento istorija ar sapnas terapeutui yra konfidenciali informacija, kuria dalintis draudžiama. Todėl visada dalinuosi tik savo istorijomis ir savo asmeninės terapijos įžvalgomis ar sėkme. Pati didžiausia geštalto terapijos įtaka mano gyvenimui yra savęs priėmimas, drąsa būti savimi, drąsa iš gyvenimo imti viską, ką jis suteikia, gebėjimas džiaugtis kasdieniais mažais malonumais, gebėjimas išgyventi sunkius laikotarpius savitvardoje, neprarandant savigarbos ir savivertės. Geštalto terapija mane išmokė gyventi kiekviena diena, išgyventi kiekvieną akimirką ir suvokti, kad viskas, kas vyksta, vyksta ne šiaip sau, o su priežastimi, gilia prasme. Geštalto terapija sustabdė mano senėjimą, davė suvokimą, kad esu jauna tol, kol pati to noriu, nes jaunystė ne amžius, o sielos būsena. Geštalto terapija išlaisvino mano talentus, sugriovė mano baimes ir atnešė laimę.