Gyvenu kaip…

Gyvenu kaip…

Gyvenu kaip šuo vakarykšte diena. Laižau seną kaulą, ant kurio buvo gardi mėsytė, bet tai buvo vakar, o gal dar seniau. Prisiminimai, prisiminimai, tik jie mane gaivina, jais esu gyvas. Šiandien? O ką šiandien, nieko nevyksta, nes kaulas gi vakarykštis. Kiek laiko ir energijos eikvoju šiam užburtam ritualui. Gyvenimas eina pro šalį, mano smegenų dantukai dirba grauždami praeities prisiminimus. Mmm, o kaip buvo…o jeigu būtų buvę kiek kitaip…

Kalbu ne apie šunis, o apie žmonenes, “kaulų klekcionierius”, “archeologus”, kurie gyvena praeityje. Jų gyvenimas prasidės tik tada, kai…sukukrs šeimą, ištekės, ves, pastatys namą, pasodins sodą ir trata ta..gyvenimas bėga, mums duotas laiko limitas, bėga kaip smiltys laikrodyje nesugrąžinamai. Laikas sustoti ir gyventi “čia ir dabar”.

Principas “čia ir dabar” vienas iš esminių Geštalt psichoterapijos principų.