09 Sau Kiek įtakos žmogaus elgesiui turi skaitymas?
Labai norėčiau šį klausimą suformuluoti kitaip: kokį poveikį žmogaus gyvenimui daro geros knygos?
Pats skaitymas yra simbolių atkodavimo procesas, simbolius paverčiant žodžiais, o paskui prasmę turinčiais sakiniais, kuriuos sujungus gaunamas nuoseklus tam tikros informacijos perdavimas kitam. Rašytojas arba tas, kuris rašo, turi tikslą dalintis informacija su kitu arba keisti žmogaus gyvenimą. Informacija yra žinia, o žinia yra per žmogaus praktiką sukaupta išmintis. Tik tokias žinias skaitydamas ir suprasdamas žmogus tobulėja, dvasiškai auga, šviečiasi.
Perskaityta informacija, žinia, net išmintis, jei ji nėra suprasta, asimiliuota ar pritaikyta gyvenime, jei neintegruota, ji yra bevertė ir dažnai net beprasmė. Nėra jokios praktinės naudos, jei skaitomas tekstas neperleidžiamas per save, jei jis nesugretinamas su gyvenimo patirtimi, jei nereflektuojamas. Refleksija jau yra daug sudėtingesnė veikla už skaitymą. Vien tik skaitydamas žmogus gauna labai mažai dvasinio peno arba išminties, kuri gali pakeisti jo elgesį ar gyvenimą.
Refleksija – permąstymas, bandymas savais žodžiais paaiškinti prasmes, kurias perskaitei. Tai yra išjautimas, kai gautą informaciją suprantame ne galva, o jaučiame širdimi, siela. Visa tai gerus skaitinius daro paveikiais. Refleksija užima daug daugiau laiko ir reikalauja kur kas daugiau sąmoningo susikaupimo nei skaitymas.
Refleksijai reikalingas vidinis nusiteikimas suprasti, perprasti tekstą ir jo teikiamą naudą pasisavinti. Perskaitytų knygų nauda gali būti matuojama patiriamu malonumo ar katarsio jausmu – taip lavinamas estetinis skonis. Nauda gali būti etinio pobūdžio, kai skaitytojas persvarsto savo vertybes, jas išsigrynina ir palygina su kito žmogaus vertybėmis. Refleksijos vertė kyla iš vidinio žmogaus darbo, kuris judina žmogaus intelektines galias, jausminio pasaulio pažinimą ir atliepimą.
Skaitomos knygos turi būti prasmingos, jose turi būti užkoduota žmogaus moralaus, tai yra etinio, gyvenimo prasmė tam, kad jos duotų apčiuopiamą naudą. Techninio pobūdžio knygų paskirtis visai kita – dalintis informacija, mokyti, supažindinti su pasaulio dėsniais ir žmonių gyvenimo ypatumais.
Net ir tokios knygos reikalauja ne tik techninio skaitymo, įsiminimo, bet ir refleksijos. Visas skaitymo metu įgyjamas žinias galima panaudoti įvairiai – gerais ar blogais tikslais. Ne visus daug skaitančius žmones galime vadinti gerais, o mažai skaitančius – blogais. Esmė slypi laisvoje žmogaus valioje tas žinias panaudoti gėrio pergalei. Etinė teksto, knygos refleksija yra būtent tai, kas veda žmogų gerų vertybių pasirinkimo link. Teisingos vertybės žmogaus gyvenimą paverčia prasmingu. Ne knygos keičia žmogaus gyvenimą, o antrinė veikla – refleksija nurodo, kuria kryptimi reikia eiti. Gerų knygų skaitymas yra kaip lašas po lašo, kuris akmenį pratašo, tačiau kaip bus tas akmuo panaudotas, priklauso tik nuo gilios refleksijos. Gilius, svarbius tekstus rekomenduojama reflektuoti ne vieną kartą, o taikyti trigubos refleksijos metodą. Devynis kartus pamatuok, o dešimtą kirpk. Vieną kartą perskaityk, o išvadas daryk po trečio apmąstymo rato.
Geštalto terapeutė, biblioterapeutė, rašytoja Daiva Žukauskienė.
2025, gruodis.