26 Bal Kūnas ir protas
Žmogaus kūnas ir protas kaip automobilis, kuris mums tarnauja. Jei šeimininkas rūpinasi juo, jis tarnauja ilgai, jei pamiršta, jis ima gesti vis dažniau. Gyvenimo tempas mus priverčia savo automobilį naudoti kaip lenktyninį, lekiame juo spausdami akseleratorių iki dugno, dažnai nepaisydami įspėjamųjų kelio ženklų, per raudoną šviesą. Ignoruojame ir pačio automobilio pavojaus signalus, mirksinčias skyde raudones lemputes. Staiga ištinka avarija ar gedimas ir mes su nuostaba savęs ir kitų klausiame kodėl? Lyg ieškome išorinių kaltininkų, linguojame galvą, kad aplinkybės susiklostė nepalankai. Fiziškai ir psichiškai «nuvarytas» mūsų automobiliukas nugabenamas į gydymo įstaigą, kur išgirstame nuosprendį, kad jis jau niekada nebebus lenktyninis, nes nemokėjome, neturėjome laiko jį prižiūrėti. Dirbome po 26 valandas per parą ar daugiau, nepaisydami nei poilsio, nei atostogų, ignoruodami nuovargį, perkaitimą, o kartais ir perdegimą.
Jei Tavo automobiliukas dar rieda, sustok , pailsėk, kad netektų išgirst, kad remontas jau nepadės, o tavo vieta savartyne… Nelėk per degančią raudoną šviesą, nes sėkmė gali lydėti tik vienoje, na gal dar antroje sankryžoje, bet kažkuri bus paskutinė…
Poilsis ir tecninė apžiūra reikalinga ne tik automobiliams, bet ir mums visiems…. Norėtųsi, kad sentvė būtų panaši į prižiūrėtą Linkolną…