22 Sau Logoterapija ir biblioterapija
Logoterapija – praktinis psichoterapijos metodas, kurį sukūrė Viktoras Franklis. Pagrindinė prielaida – žmogaus motyvacinė jėga yra prasmės paieška. Ji padeda žmogui atrasti kryptį, atsakomybę už savo gyvenimą ir vidinį dvasinį potencialą.
Biblioterapija – skaitymo menas ir būdas padėti žmogui gyvenime, pasitelkiant žodžius ir tekstus.
Šios dvi terapijos rūšys natūraliai papildo viena kitą.
Tekstai yra kaip atspirties taškas prasmei atrasti. Biblioterapijoje skaitomi tekstai gali tapti logoterapinio dialogo tiltu, padedančiu kelti egzistencinius klausimus, pritaikant ne sausą teoriją, o gyvus, emocinius tekstus. Tai padeda žmogui atpažinti savo vertybes, jas prisitaikyti ir reflektuoti.
Trigubos refleksijos metodas yra terapinis metodas, leidžiantis tarsi laipteliais žengti gilyn į asmenybės slėpinius, neskubant atrasti vertybes, jų prasmę, jas permąstyti ir išjausti.
Biblioterapijoje taikydami trigubos refleksijos metodą, į tekstą įsikimbame lyg į turėklą, kad keliaudami gilyn į save nepaslystume. Pasirinktas pradinis rašytojo tekstas, trumpa citata tėra durys, už kurių atsiveria asmeninės žmogaus erdvės. Tad per pirmąją refleksiją žmogus arba grupė reflektuoja tik autoriaus tekstą, jame atranda rezonuojančias temas, vertybes, žodžius ar emocijas.
Per antrąją refleksiją dalyvis dėmesį sutelkia į emociją, kurią sukelia skaitomas tekstas. Grupėje arba su terapeutu permąstoma vertybės prasmė, ją lydinti emocija, iš to kylančios įžvalgos, asociacijos, istorijos, prisiminimai.
Trečioji refleksija yra visiškai asmeninė – žmogus susitelkia į vertybės teikiamą naudą, prasmę, užtvirtina savas įžvalgas, išvadas, jomis dalijasi su grupe. Darbas baigiamas nedidele kūrybine užduotimi, kai galima papildyti, pratęsti autoriaus citatą arba visiškai naujai sukurti neilgą asmeninį tekstą.
Logoterapijos ir biblioterapijos sintezė išsivysto tik vykstant „vaisingiems mainams“ su pasauliu, tik esant dialogiškam santykiui. Žmonių grupė pasitelkdama dialogą, asmeninį dalijimąsi, kuria šią sintezę. Bendražmogiškos vertybės, kurias aptinka greta gyvenantys žmonės, perduodamos iš kartos į kartą. Tokiam perdavimui reikalingas Kitas. Kitame žmoguje lyg veidrodyje atsispindi ir mūsų vertybės, mūsų prasmė. Biblioterapija, kai remiamasi logoterapijos metodu, vyksta tik fenomenologiškai ir dialogiškai, todėl jai būdingas partnerystės charakteris. Šioje partnerystėje daug partnerių: logoterapeutas / psichoterapeutas, teksto autorius, grupės nariai. Visų žmonių indėlis yra reikalingas, lygiavertiškas ir dialogiškas.
Permąstyti savas vertybes vienumoje ir grupėje yra didžiulis kokybinis skirtumas. Grupė veikia kaip filtras, kuris prasijoja, atsijoja ir palieka tik tikrai vertingas vertybes. Žmogus yra nuolatinėje tėkmėje, jis pats nuolat keičiasi, vystosi ir iš tiesų yra nuolat tampantis, todėl nuolat keičiasi ir jo vertybės. Penkiamečio vaiko vertybės vienokios, suaugusio žmogaus visai kitokios. Vertybės, tarsi laipteliai, vedantys prasmės link. Kartais prasmė iš karto nematoma, bet ji nujaučiama, išgyvenama, nors ne visada įžodinama. Rytų pasaulyje yra žodis dao, kuris reiškia ir kelią, ir kelionę, ir tikslą, ir prasmę. Viskas yra vienis: deganti žvakė negali būti išskaidyta į vašką, dagtį, liepsną, šilumą ir šviesą. Deganti žvakė yra to visuma.
Logoterapinė / biblioterapinė grupė tampa vientisa ir atvira tik tada, kai visi jos nariai yra lygiaverčiai ir atviri asmeniniams pokyčiams. Pasaulis irgi yra nuolatinėje tėkmėje. Jo negalima nei numatyti, nei prognozuoti. Žmogus nuolatiniame sraute – viskas išlieka atvira, dialogiška, kūrybiška.
Kitimas arba kūrybos procesas yra pagrindinis būties, gyvenimo, egzistencijos principas.Šis procesas mums kelia egzistencinį klausimą: kas turėtų atsitikti / atsirasti mano gyvenime, su mano gyvenimu, iš mano gyvenimo ir per mane mano gyvenime? Ką reiškia mano gyvenimas čia, kuriame viskas nuolat keičiasi ir nieko nelieka? Kur esu patekęs? Taip apibendrinamas klausimas – kokia mano gyvenimo prasmė?
Daivos Žukauskienės tekstas iš ciklo „Logoterapija ir biblioterapija“
I ciklo susitikimas
I refleksija
Tekstą grupėje garsiai perskaito visi dalyviai. Skirtingi skaitymo būdai, balsai, intonacijos dalyviams iš teksto, kaip fono, iškelia skirtingas figūras.
Skaitydami grupės nariai užrašinėse pasižymi tai, kas jiems svarbu, pasibraukia dėmėsį patraukusias teksto vietas, žodžius, žodžių junginius.
Donskio tekstas
Simona:
„L. Donskis mokėjo žmones prikaustyti prie akimirkos.“
„Prasmė yra ne akimirkose, bet žmogus pats sukuria daug akimirkų, kurios tampa prasmingomis.“
Neringa:
„Kas yra žmogiškas potencialas? Žodį potencialas norisi pakeisti žodžiu pajėgumas.“
II refleksija
Tekstą grupėje garsiai perskaito visi dalyviai. Klausydami skaitomo teksto jie stengiasi suvokti, kokias emocines, jausmines stygas suvirpina tekstas.
„Perėjau jausmų kaskadas: nuo ramybės, smalsumo iki jaudulio ir įsakmumo, tad supykau, kad man įsakinėjama, norisi pačiai ieškoti gyvenimo prasmės, o ne paklusti“, – Daiva Ž.
„Tekstas jausmiškai nepalietė“, – Daiva J.
(Tekstas gali skambėti tik racionaliai, tada jis jausmų nepaliečia, tai normalu.)
„Linksmumas, paprastumas“, – Simona.
„Erzulys, maištas“, – Neringa.
III refleksija
Kiekvienas tekstą perskaitome tyliai. Keliame klausimą, koks atgarsis, aidas sklinda iš teksto. Kaip tai susiję su manimi?
Kokios vertybės slypi tekste?
„Kuras ir kūryba yra susiję: tu užkuri save, tave uždega kūryba“, – Neringa.
„Susidėliojau taškus – ką aš darau ir kas man svarbu. Šiandien man galvoje skamba frazė „atiduok save kitam“, – Simona.
„Nesutinku, kad nereikia fokusuotis į vieną dalyką. Manau, kad reikia tam, kad pasiektum rezultatą“, – Daiva J.
Užbaigimas. Baigiamoji refleksija.
Ką man suteikė grupė? Kuo save praturtinau?
„Gera tarp bendraminčių, bendrystė“, – Daiva J.
„Pasitenkinimas: išgyvenau ir erzulį, ir maištą. Kiekvienas turi savo kryptį, koncentraciją į vieną dalyką“ – Neringa.
„Nauja patirtis, lėtas valgymas, sugrįžimas į terapiją“, – Simona.
„Vaikiška nuostaba, kad tiek daug naujo, tiek daug skirtingų dalykų. Būties lengvumas, gera patyrinėti“,– Agnė Č.
Teksto apačioje buvo nurodytas autorius. Šis eksperimentas visas refleksijas pakreipė autoriaus asmenybės link. L. Donskis pasirinktas kaip lietuviškasis logoterapeutas. Jis įžemino, grupė vystė gyvą dialogą su autoriumi.
Net iš interviu paimtas kasdieniškas tekstas gali būti biblioterapija. Nuskambėjo tema apie nuobodaus žodžio, teksto poveikį, biblioterapiją.