Niekada nesu čia

Niekada nesu čia

Niekada nesu čia ir dabar. Nagaliu čia būti , nes kasu rytojaus lysves, o jau ir pomidorus laikas skinti ir skubėti, kad neperaugtų mano agurkėliai. Marinatas jau verda, nes ką gi valgysi žiemą, jei nemarinuosi šiandien? Negaliu, negaliu, kalbėt dabar, darbai laukia, nespėju…

Savo energijos laistytuvu laistau nesamas lysves, ragauju neužaugintą derlių ir vis neturiu laiko čia ir dabar…jaučiuosi tokia pavargusi, tokia išsekusi, nieko nepadarau, o jėgų nėra. Kažkokia mistika.

Visai ne mistika čia, kai tiek energijos išeikvojama tam, ko nėra, kai buriama skaičiuojama ir dėliojama ateitis, kuri niekada neateis. Kas lieka dabarčiai? Išsekęs, nuvargintas kūnas, nerimo draskoma siela ir jokių apčiuopiamų rezultatų šiandien.

Esu lyg kosmonautas nesvarumo būsenoje, esu kartu ir neesu…

Pabūki čia ir dabar, su esminiu Geštalt psichoterapijos principu…