26 Bal Pabėgo miegas
Pabėgo miegas, negaliu užmigt, suskaičiavau visas įmanomas avis, daug kartų pasikartojau daugybos lentelę, lubose pražiūrėjau skylę, stengiausi nejudėti, negalvoti, nekvėpuoti, kvėpuoti ir taip toliau…
Staiga atsiminiau, paradoksalių pokyčių teoriją.
Atvažiuoja žmogus su mašina į parką, pavedžioti šuns. Atidaro dureles, šuo išlekia kaip nuo grandinės paleistas. Žmogus lieka stovėti su šuns pavadėliu rankose. Šaukia gražiuoju savo augintinį, kad šis sugrįžtų. Ima griežtu balsu rėkti, kad šis paklustų ir sugrįžtų. Kišenėje suranda skanėstą ir gudrumu dar kartą bando prisikviesti šunį, kuris laksto po krūmus net kudlos dulka. Viską išbandė ir keiksmus, ir meilikavimus, net lazda pamojavo, kviesdamas žaisti. Šuniui nė motais.
Žmogus supyko, apsisuko ir nuėjo į mašiną, atsisėdo, užsivedė ir lėtai pajudėjo iš vietos. Šuo apsidairė ir kuo greičiau puolė paskui mašiną, lekia lekuodamas, žmogus sustoja ir atsidaręs dureles ramiai užsega šuniui pavadėlį.
Kai nustoji stengtis – pokyčiai ateina patys. Kai nustoji stengtis užmigti, atbėga miegas paklydėlis.