Stoti vienam prieš visą pasaulį

Stoti vienam prieš visą pasaulį

Būna, kad daryti sprendimus yra stoti vienam prieš visą pasaulį. Prieš tą „pasaulį“, kuris nesupranta tavęs, nes to tiesiog fiziškai padaryti negali. Kaip žuvims, gyvenančioms vandeny paaiškinti, kad esi užgimęs paukščiu ir tavo paskirtis skristi? Kaip žemdirbiams paaiškinti, kad esi menininkė ir nuo šios akimirkos menas ir bus tavo aistra ir duona kasdieninė? Klausimai, klausimai. Ar būtina į visus atsakyti ir visiems paaiškinti. Aš kalbu su savo katinu ir jam pasakoju istorijas, jis klusniai klauso, murkia, bet ar ką supranta? Pasipasakoju, stoju ir einu daryti žmogiškų darbų, nes žinau, kad tai mano paskirtis. Tenka ir psichoterapijos sesijoje pasakoti analogiškas istorijas, kad žmogus suprastų, kad ne viską ir visiems galima paaiškinti ir ne su visais galima pasikalbėti. Daryti sprendimus pačiam yra didelė atsakomybė, kartu ir didelė laisvė, kuri patiriama dažnai kaip sumišimo būsena. Patirti laisvę ir atsakomybę vienu kartu – labai didinga ir baugu. Jaučiu, kad tokiame procese užgimsta naujas žmogus naujam gyvenimui.