Tėvai neturėjo laiko

Tėvai neturėjo laiko

Trisdešimtmetis bijantis visko, vorų, vabalų, vandens, griaustinio, moterų. Negalintis pakelti akių į pašnekovą, sunkiai pats nueinantis į parduotuvę. Geriausiai vyras jaučiasi namie, savo kambaryje, prie kompiuterio. Jam lengva rašyti žinutes, bendrauti socialiniuose tinkluose. Čia ne kino filmo personažas, tai gyvas žmogus, kuriam tėvai neturėjo laiko, nes siekė karjeros aukštumų, tai močiutės „meno“ kūrinys.
Psichoterapijos seansų metu jis mokosi bendrauti, mokosi būti čia ir dabar, kurti gyvą kontaktą.
Jei dabar skaitote mano žodžius, o savo vaikui dar neradote laiko, viską meskite ir bėkite jam užduoti klausimo: „kaip tu jautiesi ir ką nuveikiam kartu?“.