Biblioterapija kaip geštalto terapijos įrankis

Biblioterapija kaip geštalto terapijos įrankis

Trigubos refleksijos metodas

Trigubos refleksijos metodas biblioterapijoje skirtas tam, kad klientas vis giliau panirtų į savo patirtis. Kai skaito tekstą pirmą kartą, jo įžvalgos yra paviršutiniškos, jis racionalizuoja, bando protu suprasti tai, ką perskaitė. Skaitant ir reflektuojant tekstą antrą kartą, panyrama truputį giliau, kliento įžvalgos tampa ne tokios paviršutiniškos, labiau subjektyvios, nes po pirmojo skaitymo ir refleksijos jau išsakoma viskas, kas buvo patirties paviršiuje. Tračiasis skaitymas ir refleksija yra dar gilesni – pasiekiami klientą daug labiau paveikiantys išstumti, neįsisąmoninti klodai.

Geštalto terapijoje taikomas „Svogūno lupimo“ eksperimentas, kuris yra analogiškas ir biblioterapijoje. Ta pati tema arba tas pats pasirinktas trigeris tris kartus reflektuojamas ir aptariamas tam, kad klientas giliau pasinertų į save, kad suvoktų tai, kas iki šiol nebuvo kasdieniškai pasiekiama arba neatsiskleidė, vystant geštaltinį dialogą. Terapeutas kliento patirties lauko nepapildo asmeniškumais, netrukdo ir niekur jo nenukreipia savo klausimais, jis tik moderuoja savirefleksijos eigą ir klauso to, kuo klientas dalinasi čia ir dabar.

Trigubos refleksijos metodo technika:

  • Pagal kliento užklausą ar temą parenkamas tekstas.
  • Tekstą klientas perskaito balsu.
  • Trys minutės skiriamos kliento refleksijai raštu. Klientas užrašo viską, kas jam tuo metu iškyla: prisiminimus, asociacijas, atkreipia dėmesį į tai, kokie kūno pojūčiai, signalai aktyvuojasi.
  • Eksperimentas kartojamas tris kartus – trys skaitymai balsu ir trys refleksijos raštu.
  • Po trečio rato klientas kviečiamas pasidalinti įžvalgomis su terapeutu.
  • Per kitą geštalto-biblioterapijos sesiją klientas kviečiamas dar kartą pasidalinti įžvalgomis, įgyta nauja patirtimi ir mintimis apie tai, kaip tai paveikė jo gyvenimą už terapinės sesijos ribų.

 

Metodas paveikus klientams, kurie linkę į defleksiją, vataboutizmą. Eksperimentas taikomas tik tada, kai terapeutas jau gerai pažįsta klientą, nes tekstas ir triguba refleksija gali būti paveiki tik tada, kai aptinkama tema / problema, kurios klientas nedrįsta analizuoti pats, vengia jos dėl prognozuojamų skaudžių išgyvenimų. Eksperimentą galima taikyti, siekiant pasitikrinti terapeuto hipotezes, kad klientas sąmoningai ar nesąmoningai nekalba viena ar kita tema.

Daiva Žukauskienė, geštalto terapeutė.