29 Kov Biblioterapinė dieta
Nesu sutikusi nei vieno protingo ir išsilavinusio žmogaus, kuris nemėgtų skaityti. Meilė knygoms apjungia labai daug žmonių, tas, kuris skaito, visada turi kuo pasidalinti su kitu. Tikrasis skaitymas – tai ne mechaniškas slankiojimas raidžių eilutėmis, tai santytkis su kitu. Su Kitu iš didžiosios raidės. Normalu išmokti skaityti yra penktais, septintais vaikystės metais, bet tikri skaitytojai su tuo nesutiktų, nes išmokti „skaityti“ yra daug sudėtingiau nei jungti raides į skiemenis. Skaityti reiškia suprasti, pajausti, atpažinti ir pripažinti kitą. George R.R. Martin rašė: „skaitytojas savo gyvenime išgyvena tūkstančius kitų gyvenimų, kol numiršta. Neskaitantis žmogus pragyvena tik savo vieno gyvenimą.“. Elon Musk skaitymą laiko efektyviausiu mokymosi būdu. Vadinasi, kol skaitome, tol ir mokomės, procesas neužsibaigia, su kiekviena nauja knyga mes pereiname į naują lygį, kiekvienas autorius mums tampa nauju mokytoju, mokančiu vis kitų dalykų. Biblioteka daugeliui vis dar yra knygų šventovė, į kurią ateinama sielos vaistų. Ne vienas pasakys, kad jo tikrasis draugas yra vienas ar kitas autorius, nors jiedu niekada nebuvo susitikę. Knygų lentyna namie daug daugiau gali pasakyti apie namų šeimininką, nei jis pats teiktųsi apie save prabilti. Skaitant laikas nėra švaistomas, skaitant mes patys esame laiko keliauninkai, nes kiekvienas kažkada parašytas žodis mus teleportuoja į praeitį, tuo pačiu metu kūną palikdamas dabartyje. Vien tik skaitymo nepakanka, kad taptume sėkmingais, bet be skaitymo retam kam pavyksta tapti sėkmingu. Tikrasis skaitymas nėra informacijos rinkimas – tai yra išgyvenimas to, kas parašyta. Atmintyje nugula tik mažos dalelės iš skaitytos knygos, bet jos tampa aktyvosiomis sielos dalelėmis, kurios aktyvuoja mus pokyčiams, naujoms mintims ir naujoms idėjoms. Skaitytos mintys ir idėjos tampa mūsų kūnu, perleidus jas per save, įsisavinus kaip maistą. Tikrasis skaitytojas periodiškai yra alkanas ir jis kaip vaikas, pradėjęs nuo mamos pieno kasdien vis renkasi kietesnį ir kietesnį maistą. Tikrojo skaitytojo meniu yra gurmaniškas, jis žino kada ir ko nori, koks knyginis maistas šiuo metu jam yra sveikiausias ir naudingiausias. Kūdikiui gi nesiūlysime fugu žuvies, nors patyręs gurmanas suplos daug pinigų, kad ja pasimėgautų. Patyręs skaitytojas lėtai skaitys sakinį po sakinio filosofinį traktatą, iki molekulių įsisavindamas idėjas, kai tuo tarpu kitas tokią lektūrą išbrokuos kaip didžiulę nesąmonę. Biblioterapija – yra kaip dietinė valgykla, kurioje žmogui pagal sveikatos sutrikimą paskiriama knyga kaip vaistas ir maistas. Biblioterapeutas – dietologas, nustatantis, kokio maisto reikia augančiam ar sveikstančiam organizmui. Dažnai skaitymas yra dozuojamas pagal laiką, kiekį, turinį, bet tai labiau yra menas nei mokslas.