26 Bal Emigracija – smūgis tavo psichinei sveikatai
Daugiau kaip 100 milijonų žmonių visame pasaulyje migruoja po pasaulį,
bėgdami nuo karo, vedami svajonės geriau gyventi, ar tiesiog
paskatinti kitų pavyzdžio.
Ruošiesi emigruoti ir tu ? Su kokiomis problemomis susidursi?
Teks atsisveikinti, nutraukti kontaktus, palikti namus, mylimus
žmones, tai beveik tas pats, kas iš karto palaidoti ir gedėti keletos
mylimų mirusių žmonių. Susidursi su visomis gedulo stadijomis.
Bandysite prieštarauti, sakydami, kad šiuolaikinės ryšio priemonės
padeda išlaikyt santykius, galime kalbėti telefonu, bendrauti skaipu,
rašyti elektroninius laiškus. Gyvo žmogaus prisilietimo, apkabinimo
jos neatstos. Per atstumą draugai nepaplekšnos per petį, mylimas
žmogus neapkabins, neužuosite mamos pyrago kvapo. Vis tai, bus gyva
atmintyje ir nepasiekiama dabartyje. Vilioja atsiveriančios naujos
galimybės, bet kur benukeliautum, visur būsi vienas, atskirtas nuo
savo socialinio lauko. Trūks priklausymo tautai, bendruomenei jausmo.
Visiškai pilna integracija sukiai pasiekiama. Emigrantai, iškeliavę
net su šeima, patiria atskirties ir vienatvės jausmus.
Teks daug laiko praleisti galvojant apie ateitį, kuriant planus, o tai
reiškia, kad negyvensite čia ir dabar. Teks rūpintis asmeniniu
saugumu, nes pakeitus aplinką šis jausmas neišvengiamas. Dažnai
emigrantams tenka gyventi po kelis viename būste, tad susidursite su
privatumo stoka, savo erdvės neturėjimu. Neužtikrintumas rytojaus
diena, nestabilumas, nerimas dėl ateities veda prie tikimybės, kad
tapsite labai neurotiškas, jautrus. Psichinė sveikata patirs didžiulį
krūvį, o gal ir žalą.
Teks užmegzti naujus kontaktus, kalbėti nauja kalba, mokytis etninių
subtilybių, teks ieškoti naujo savo identiteto.
Tavo tapatybė pakis, būsi emeigrantas, kurio statusas dažnai yra
miglotas. Į emigrantus žiūrima su nepasitikėjimu, panieka. Teks
praeiti testavimo stadiją, kai aplinkiniai į jus žiūrės kaip į
ateivius iš svetimos planetos. Pajusite nerimą kaip prieš egzaminus,
nes teks įsivertinti savo žinias, gebėjimus. Buvę kažkuo savo tėvynėje,
galite tapti niekuo svečioje šalyje. Tai didžiulis smūgis savivertei.
Neišvengiamai patirsite ir kultūrinį šoką, tenka pripažinti, kad po
viena saule gyvena labai daug skirtingų žmonių, kurie tiki skirtingais
dievais, skirtingai valgo prie stalo ir „keistai“ bendrauja vienas su
kitu. Dar didesnis emocinis krūvis laukia, jei esate kitos rasės, jūsų
odos spalva skiriasi nuo vietinių. Galimai patirsti stigmatizacijos
jausmą, pasijusite antrarūšiu.
Jei būtumėte tik turistas, tai būtų puikus nuotykis, spalvigi
įspūdžiai ir netektų prie to taisktytis. Svečiui svetimuose namuose
galioja šeimininko taisyklės.
Važiuojate ne atostogauti, o dirbti? Susitaikykite, kad darbo krūvis
bus didesnis, nei įprasta, iš jūsų bus reikalaujama kokybės, kiekybės
ir tempo. Neverta tikėtis bendradarbių paramos, jums jūs svetimas.
Šypsena jų veide, dar nereiškia geranoriškumo jūsų atžvilgiu.
Nepasitikėjimo ir įtarumo jausmai lydės, susidūrus su kitos šalies
valstybinėmis institucijomis, įstatymais.
Stresų bus kasdieną, didesnių, mažesnių. Stresas, gyvena mūsų pačių
galvose, tai normali reakcija į pasikeitusias gyvenimo sąlygas, į
nežinomybę. Žingsnis iš savo komforto zonos – tai stresas. Nuolatinio
streso pasekmes pajus jūsų kūnas ir psichika. „Kas mūsų nenužudo, tas
daro mus stipresniais“- Nyčė. Stresas veikia priešingai, jis nežudo iš
karto, jis graužia mūsų sveikatą pamažu.
Psichologai ir medikai emigraciją traktuoja kaip traumą. Migracijos
traumų įtakotos problemos: premigracija, postmigracija, deportacija.
Nesiplėsiu minėdama kokią žalą psichinei sveikatai atneša minėti
dalykai, tik paminėsiu, kad traumuota psichika mus baudžia
depresiniais, nerimo sutrikimais, nemiga, atminties nusilpimu,
potrauminio streso simptomais.
Emigruodami dedame savo psichikos sveikatą ant svarstyklių lėkštutės.
Kokią sveikatos kainą sumokėsime, ieškodami geresnio gyvenimo?