14 Bir Piešimo terapija
Kasdienybė… rutina… nuovargis… apatija… Ar ne dažnai taip jaučiamės? Dar galime pridurti stresai, konfliktai, nerimas, baimės? Visi išvardinti faktoriai – tai mūsų gyvenimo palydovai, bet ar ką nors darome vardan to, kad taip nesijaustume? Ar imamės priemonių šioms negerovėms sustabdyti, įveikti? Jau girdžiu sakant: „tam nėra laiko“, „esu labai pavargęs, kad kažką daryčiau“… stop… Ar galime sau leisti elgtis taip, lyg gyventume šimtą metų?… sukaupk jėgas ir imk gyventi… skirk laiko sau… tu jo turi, turi tiek pat, kiek ir visi žmonės, turi 24 valandas per parą… Dažnai girdime: „neturiu ką veikti“, „nežinau kuo užsiimti“. Ir tik pasiūlius užsiėmimą, iškart išgirstame: „oi ne, neturiu laiko“. Tai kaip čia yra? Neturi, ką veikti, bet laiko neturi? Su tokiu požiūriu tikrai nieko nenuveiksime. Keiskime mintis, o gyvenimas pats pasikeis. Taigi siūlome surasti laiko sau ir dėl savęs. Pradėsime nuo savęs pažinimo, panirimo į save, atsipalaidavimo. Pirmam kartui skirkime sau valandėlę. 
Kada paskutinį kartą piešėte?… Seniai? Piešia tik vaikai?… Nesąmonė – piešti gali visi. Jei galite matyti, galite ir piešti. Galite piešti, jei ir negalite matyti. Vadinasi, piešti tikrai galite. Žmonės mano, kad negali piešti, nes nėra meniškos sielos, bet piešimas kaip procesas yra malonumas, kuris praplečia suvokimo ribas. Piešimo džiaugsmas slypi pasaulio atradime, jo transformacijoje. Pastebėkime, kad galime jį keisti, atrasti spalvas, jį pagražinti, galime keisti nuotaikas. Rezultatas visai nesvarbus, svarbu pats procesas. Piešiant svarbu užgniaužti meno kritiką savyje. Nevertinkite savo piešinių kokybės, neklijuokite etikečių „geras“, „blogas“. Piešimas yra visą gyvenimą trunkantis procesas, šiandienos piešimas yra rytdienos perspektyva… Piešimas leidžia viską pamatyti ir pajusti naujai. Piešimas leidžia pasinerti į save, į savo vidinį pasaulį, atskleisti savo emocijas, jausmus, išreikšti savo mintis… Kad piešimas taptų malonumu, reikia susikurti sau malonią aplinką. Pasitelkite vaizduotę – kas jus džiugina? Spalvos, kvapai, muzika? Viskas tinka. Svarbu žinoti, kad kiekvienas aplinkos dirgiklis kuria nuotaiką, malonūs dirgikliai kuria malonią nuotaiką. Esame susikaustę, bijome pradėti? Neprivalome iš pirmo karto sukurti šedevro. Juk ir vairuoti neišmokstame tik sėdę prie vairo. Viskam reikalinga praktika. Bet pradžiai svarbiausia atsikratyti įtampos. Sakysite, kad nemokate? Netiesa, mokate, taikote ir net nesusimąstote apie tai. Svarbus telefoninis pokalbis, laukimas atsakymo, nejauki pokalbio pauzė ir ranka dirba pati, tik pagriebusi pieštuką, ji įnirtingai suka ratus, tušuoja braižo, raito, vedžioja ornamentus, piešia gėlytę. Instinktyviai taikome atsipalaidavimo techniką, „nuleidžiame garą“ ir mums palengvėja. Jei būtų kitaip, mes to nesigriebtume vėl ir vėl. Dabar jau teks pagalvoti, kodėl barame vaikus už išterliotas paraštes. Jie tik atsipalaiduoja. To norite išmokti ir jūs, nors jau mokėjote intuityviai… Taigi pirmas jūsų piešinys tebus pavadintas „Keverzone“. Leiskime rankai atsikratyti įtampos, išjunkime mintis, leiskime jai stipriai spaudžiant pieštuką ir popierių išpiešti jumyse susitelkusią įtampą. Pajutote? Ramiau? To ir siekiame, kad išmoktumėte atsikratyti įtampos, nerimo. Kadangi, jau žinome, kad piešti mokame ir galime (tai įrodo mūsų pirma „Keverzonė“), galime judėti toliau link savęs pažinimo, atsipalaidavimo, link to, kad pradėtume gyventi čia ir dabar… Sekantį kartą mokysimės piešti mandalas. Tik nesakykite, kad nemokate, negalite, neturite laiko. Išsisukinėjate, nors piešiate kaskart susinervinę ir stresuodami.