22 Kov Rašymo terapija
Rašymas yra labai intymus procesas. Pasiruošti rašymui – tai pasiruošti nėrimui į save, į savo gylį. Labai svarbus laikas, kurį skirsite rašymui, nes skiriant mažai laiko – patyrinėsite kasdienybės sluoksnį, užtrukus giliau – galėsite prisiliesti prie savo povandeninių srovių. Gilesniam savęs tyrinėjimui dažnai ima maišyti fizinis žmogaus kūnas, todėl labai svarbu prieš rašymo seansą patenkinti visas fiziologines jo reikmes. Rašykite sotūs, bet nepersivalgę, rašykite vienumoje, be telefono, radijo, televizijos, kaimynų, vaikų. Pasirinkite patikimą rašymo priemonę, kuri nesukels jums nesklandumų, nestrigs, neteps. Nepasiduokite fizinio kūno norui jums sutrukdyti, kuris gali pasireikšti kylančiais norais: valgyti, gerti, atverti langą, uždegti šviesą, nueiti į tualetą, pakeisti rašymo vietą ir t.t. Pasirinkite tinkamą rašymo laiką. Ryte rašantysis gali save motyvuoti, atskleisti naujų galimybių, kurti planus, ketinimus. Vakarinis rašymas skirtas refleksijai, nėrimui į emocinį gylį. Rašykite tik sau, su mintimi, kad niekada niekam neduosite skaityti to, ką parašėte. Gramatika, stilistika rašymo terapijoje nevaidina jokios reikšmės. Jei norisi galite rašyti be tarpų, mažosiomis raidėmis. Netaisykite net pastebėtų klaidų, tiesiog rašykite. Dažnai rašantieji prieina tokį slenkstį, kai nebeturi, ką parašyti. Nesustokite ties ta akimirka, tiesiog rašykite, kad „neturiu minčių“, „nebeturiu, ką parašyti..“. Peržengimas per šį slenkstį reiškia nėrimą į dar gilesnį povandeninį sluoksnį. Rašymas ranka yra galingas neurologinis ir psichologinis veiksmas, tai smegenų mankšta, tai procesas, kurio metu į smegenis įrašoma jums svarbi informacija, kurią vėliau poilsio metu smegenys apdoros. Rašymo terapija netaikoma tik mirusiems, esantiems komoje ir nemokantiems rašyti, tad rašymas gali būti nemokamas psichoterapijos procesas.