30 Lap Stiprus psichoterapeutas
Kas tai? Dažnai pastebime taip teiraujantis forumuose, skelbimuose, užklausose. Retas klientas susimąsto, ką reiškia „stiprus psichoterapeutas“.
Pratęskime agresijos temą. Ši tema visuomenėje yra tabu. Nemandagu viešai pykti, erzintis, būti nepatenkintu, reikšti neapykantą. Atsisakydami žemų dažnių emocijų, atsisakome ir spontaniškumo, džiaugsmo, humoro, seksualinio pasitenkinimo.
Ir klientai, ir terapeutai yra žmonės ir jie gali taikyti kontakto nutraukimo mechanizmus. Terapeutai imasi gynybos mechanizmų, kai bendraudami su klientais jaučiasi nesaugūs, kai susiduria su nepasitikėjimu savimi, perfekcionizmu, kai nesijaučia esą tam tikros srities ekspertai, kai yra pradedantys ir turi mažai terapinės patirties.
Ieškodami stipraus terapeuto klientai suprojektuoja į jį viską, ko trūksta jiems patiems. Klientai dažnai prasitaria, kad jiems reikia terapeuto, kuris atlaikytų jų emocijas, vadinasi, kuris galėtų ramiai išklausyti ir drauge ištverti didelio intensyvumo stresą.
Daug gyvenimiškos patirties turinčio terapeuto amžius šioje profesijoje yra privalumas. Pageidaujami tiek vyrai, tiek moterys, o tai vėl atspindi klientų projekcijas, lūkesčius. Norima ryškiai išreikštos motiniškos arba tėviškos figūros ir su tuo susijusių atributų. Neretai sakoma: „Mane supras tik…“.
Klientai ieško nešališko terapeuto, todėl draugams ir pažįstamiems teikti psichoterapijos paslaugas negalima.
Terapeutą renkamasi pagal tai, ką jis apie save viešai skelbia, kokią žinią skleidžia sociumui. Čia tinka patarlė kokią muziką groji, tokie klausytojai ir renkasi.
Išskiriamos dvi klientų grupės: vieniems reikia palaikymo, o kiti pageidauja skatinimo – trenerio. Čia galima ir susipainioti – palaikymo iš tikrųjų reikia tik gyvenime patiriantiems stiprią frustraciją ir silpniesiems, o stipriesiems reikia frustracijos.
Vaikams juk neduosite nuolatos vien saldainių, net jeigu jie labai prašo ir nori valgyti tik juos. Frustracija – tai maža krizė, dozuota krizė, kuri augina klientus.
Klientai ieško teisingo, o ne kreivo veidrodžio. Siekiant tikro pokyčio, reikia išgirsti tiesą. Iš terapeuto tikimasi kiek įmanoma objektyvesnio atspindėjimo. Žmonės dažnai sako: „Tu man tiesiai šviesiai pasakyk“.
Į terapiją norima eiti pas tuos specialistus, kurie lengvai bendrauja, klientas nori pasijausti saugus ir laukiamas visoks, su visais jausmais ir visomis istorijomis. Psichoterapeutui labai padeda įgūdis išbūti kartu.
Kontakto nutraukimo mechanizmai
Kontakto nutraukimo mechanizmus taiko ne tik klientai, bet ir terapeutai. Terapeutui svarbu pastebėti, kokius mechanizmus jis taiko ir kurie trukdo jam dirbti terapinį darbą.
Retrofleksija pasireiškia pritrūkus drąsos būti autentišku, išreikšti sesijos metu kylančius jausmus, tęsti pokalbį nemalonia tema ar pereiti prie kitos tokios, kai terapeutas užlipa ant savo temos grėblio. Kuo mažiau retrofleksiškas terapeutas, tuo greičiau jis gali pasiekti rezultatų. Aktyvumas, iniciatyvumas, atvirumas ir tiesumas yra priešingi retrofleksijai. Terapeuto gebėjimas viešintis, reprezentuoti, pristatyti savo profesionalumą yra stipraus terapeuto akcentai.
Defleksija pasireiškia, kai terapeutas keičia temą, ima edukuoti, pradeda klausimų-atsakymų sesiją, kalbant bet kokia tema nukrypsta į vataboutizmą. Eksperimentavimas vardan eksperimentavimo taip pat gali būti terapeuto defleksijos požymis.
Rekomendacija – kiek įmanoma dažniau su klientu megzti tiesioginį kontaktą čia ir dabar.
Introjekcija. Terapeutai kaip ir klientai gali susidurti su autoritetų baime. Jei terapeutas klientą pamato kaip labiau išprususį, daugiau pasiekusį, gali atsirasti tiesioginio kontakto baimė. Tiesioginiam artimam kontaktui gali trukdyti mokymosi metu įsisavintos taisyklės, rekomendacijos.
Asmeniniai introjektai ir negatyvios nuostatos apie save: „Nemoku dirbti“, „Nežinau, ką čia darau“. Introjektų apie save „prisirankiojama“ per supervizijas, iš atgalinio ryšio. Trukdo ir introjektai, kurie reikalauja būti „geru terapeutu“, kad ir ką šis žodžių junginys reikštų.
To atsikratyti greičiausiai padeda asmeninė terapija arba supervizija.
Projekcija – tai visos įmanomos terapeuto baimės, nukreiptos į klientą. Projektuojama taip: klientai yra gudrūs, turi neaiškių kėslų, užduoda keistus klausimus, kad… pratęskite patys.
Konfluencija. Su klientu „susiliejama“, kai terapeutas labai empatiškas ir pasimatavęs kliento batus, pamiršta savuosius. Susiliejimas gali ištikti, kai su klientu reikia kalbėtis paties terapeuto neišanalizuota tema.
Fenomenologinis suskliaudimas, geštalto malda – įrankiai, kurie gali padėti išvengti konfluencijos.
Terapeuto įsisąmonintas ar neįsisąmonintas noras patikti ir įtikti – pavojingas dalykas.
Stiprus terapeutas išsiskiria keliomis savybėmis:
Jis jaučia, įsisąmonina ir priima savo agresyvius impulsus – tai yra paties terapeuto megaresursas.
Kaip išnaudoti šį resursą?
Kurti kontakto tarp savęs ir kliento ribas.
Atvirai klientui sakyti, ko jūs norite ar nenorite terapiniame santykyje. Drąsiai išsakyti savo terapines sąlygas (apmokėjimas, punktualumas, pagarba), pasirūpinti savo komfortu. Besirūpindami savimi, to paties mokote ir klientą. Gebėjimas sakyti „Ne“ yra atviras ir drąsus terapeuto žingsnis. Reikia mokėti klientą grąžinti į nemalonią jam temą, jausmą ir situaciją.
Klientą veikia jūsų pavyzdys, atvirumas, gebėjimas pastovėti už save, neatidėliojant išsakyti nepasitenkinimą, nekaupiant nuoskaudų, kurios vėliau gali tapti pykčio proveržiu.
Terapeuto gebėjimas atpažinti savo agresiją padeda atpažinti ir kliento agresiją. Tik mokėdami suvaldyti savo pyktį, neapykantą, mokėsite dirbti ir su pykstančiais klientais.
Užmezgę gerą santykį su savo agresija, neišsigąsite kliento agresijos ir gebėsite ją adekvačiai išreikšti. Leisti sau pykti ir tai daryti atvirai – neįkainojama patirtis klientui.
Darbas su kopriklausomais klientais
Ilgas terapinis kelias, pradedant nuo klientų mokymo būti su savo negatyviais jausmais, atvirai įvardijant juos. Terapeutui svarbu atskirti, ar klientas jaučia kaltę ar pyktį. Kopriklausomas klientas nekenčia savęs. Terapinė užduotis yra padėti šį jausmą nukreipti tinkamam adresatui. Kliento savarankiškumo ir autentiškumo ugdymas – paties terapeuto atspindys.
Gebėti frustruoti
Frustracija – būtinas geštalto terapijos komponentas, skatinantis asmenybės augimą. F. Perlzas sako, kad geštaltistas yra meniškas frustratorius. Klientas dažnai projektuoja savo poreikius į terapeutą, kad šis patenkintų juos už jį. Frustracija griauna kliento planus ir jam sugrąžina atsakomybę už sprendimus ir gyvenimą. Terapeutas skatina klientą remtis į save. Terapeutas nepalaiko kliento manipuliacijų. Frustracija dažnai susijusi su nepatogia tiesa, tiesumu ir atvirumu. Laura Perls suformulavo tokį principą: terapeutas turi suteikti palaikymą, kuris yra būtinas, bet mažiausias, koks tik gali būti. Gero pedagogo kaip ir trepauto rankos turi būti už nugaros. Palaikymo turi būti tik tiek, kiek būtina, be pertekliaus.
Palaikymo ir frustracijos balansas leidžia įgalinti kliento jėgas jo paties pokyčiams. Frustruoti – tai statyti užtvaras ir kurti sunkumus, kurie klientui neleidžia sugrįžti prie senų elgesio modelių. Frustruoti – tai provokuoti naujiems žingsniams ir pokyčiams. Geriausias pavyzdys – tėvas, kuris moko vaiką važiuoti dviračiu, kuris iš pradžių palaiko, o vėliau reikiamu laiku paleidžia dviratį.
Terapeutas yra drąsus, kai laužo kliento projekcijas ir jo planus, kai ne visada atliepia kliento lūkesčius. Reikia būti atspariu manipuliacijoms, mokėti jas parodyti klientui ir atsukti prieš jį patį. Fenomenus reikia vadinti savais vardais. Frustruoti – tai būti nepatogiam, gebėti įvelti į eksperimentus, kurie klientą vers rinktis, stiprinti savąjį aš, ieškoti naujų būdų ir galimybių.
Palaikymas yra kūrybinių jėgų atskleidimas, frustracija – kliūčių sudarymas, idant klientas negrįžtų prie to paties elgesio modelio.
Frustruoti – tai dažnai amplifikuoti kliento išraiškas, elgesio modelius, siekiant juos išryškinti kliento akivaizdoje.
Frustruoti – tai neduoti klientui to, ko jis nori, o kviesti jį pasiimti tai, ko jam reikia pačiam.
Frustruoti – suabejoti kliento poreikiais, kviesti jį tikrintis, argumentuoti, kad jam to reikia.
Frustruoti – tai perleisti atsakomybę klientui už jo paties gyvenimą, o tai yra ir už terapijos rezultatą.
Frustruoti – tai pabūti naiviam ir nežinančiam, nemokančiam to, ko klientas iš jūsų tikisi.
Frustruoti – tai leisti sau užduoti naivius ir nepatogius klausimus.
Frustruoti – tai drįsti parodyti tokį matymo kampą, iš kurio žvelgdamas klientas įgauna naujos patirties.
Frustracijos funkcija nėra klientą paprasčiausiai įvelti į nemalonią padėtį, bet sukurti situaciją, kurioje jis įgautų naujos patirties.
Frustracija kažkuo panaši į grūdinimąsi šaltu vandeniu – iš pradžių nemalonu, vėliau sveika ir naudinga.
Frustracija yra pipirai, kuriuos reikia mokėti naudoti, bet jų nereikia padauginti.
Stiprus psichoterapeutas žino ne dešimt terapijos įsakymų (ir juokais, ir rimtai):
- Jis žino, kad nieko nežino apie klientą, tik klientas viską žino apie save. Terapeutas apie save žino daug.
- Savo išankstinę nuostatą, kad tu žinai, ko reikia klientui iš karto susikišk į savo stalčių.
- Atsisveikink su mintimi ar lūkesčiu, kad tu esi tas, kuris pakeis kliento gyvenimą.
- Visada prisimink, kad terapijos rezultatas priklauso nuo kliento pastangų ir gebėjimų, o ne nuo tavo gero noro. Tu net sugadinti jam gyvenimo nelabai gali.
- Savo problemas palik už durų, čia užtenka ir kliento problemų.
- Visada tobulėk ir mokykis – tai tavo resursas, bet klientas nėra tavo mokinys, jis yra tavo mokytojas.
- Gyvenk savo gyvenimą, kad žinotum, kaip atrodo tikras gyvenimas.
- Nebijok klysti, klaidas tyrinėk su supervizoriumi, o ne su klientu.
- Klientui nereikia idealaus ir neklystančio terapeuto, jam reikia drąsaus ir atviro terapeuto.
- Drąsiai atostogauk, rodyk pavyzdį.
- Turėk planą B, žinok, ką dirbtum, jei nebebūtum psichoterapeutu.
- Psichoteraputas neturi karūnos, jis turi galvą.
- Gerbk save.
- Paleisk klientą, kuris meta terapiją.
- Atsisakyk kliento, su kuriuo nenori ar negali dirbti.
Daiva Žukauskienė, geštalto terapeutė.