Pradžia ir pabaiga. Psichoterapijos pabaiga, plačiąja prasme - visada šventė. Šventė dviems. Ji visai kitokia nei įprasta švęsti. Ši šventė sklidina ramybės, ji pilna ir galutinė. Terapija užsibaigia, kai taurė sklidina, kai joje nebetelpa nei vienas lašelis. ŠI pilnatvė labai rami, visi žodžiai iškalbėti, visi...
Aš mėgstu tylą prieš ateinant klientui. Mėgstu savo mintis, nusiteikimą su kuriuo jo laukiu. Mėgstu nežinomybės ir klausimo jausmą. Patinka sėdėti ir laukti, klausant kasdienybės garsų, kurie mane pasiekia iš išorės. Ritmingai laša vanduo iš kondicionieriaus, koridoriumi nukaukši žingsniai, gailiai sudejuoja varstomos tolumoje durys. Visas...
Potrauminė terapija dažnai yra pačio traumą patyrusio žmogaus rankose. Liaudies priežodis, kad "skęstančiojo gelbėjimas yra pačio skęstančiojo reikalas" tokiu būdu įgauna naują prasmę. Nukritus nuo dviračio ir pajutus didžiulę baimę vienintelė išeitis vėl kuo greičiau sėsti ant jo ir pasileisti su vėjeliu. Patyrus skendimą - kuo...
Pasiruošimas psichoterapeuto darbui vyksta kiekvieną akimirką, kai suvokiame, kad gyvename, kai įsisąmoniname, kad kiekviena skaudi ar džiugi patirtis yra dar vienas darbinis terapeuto profesijos įrankis. Yra psichoterapijos autorių, kurie teigia, kad naivus, gal net kvailas terapeutas yra geras terapeutas. Manau, kad gebėjimas būti naiviu kaip...
Nejauku, baisu, o kartais net šiurpu save pamatyti keliuose skirtinguose veidrodžiuose, skirtingu kampu. Visi jie negailestingi, kartais kreivi, iškreipti, bet tuo tik parodantys mano paties gyvenimo grimasas. Norisi sudaužyt į šipulius, į šukes, užčiaupt, kad nekalbėtų, nurėžt, kirviu nukirst, kad nedrįstų viešint mano gyvenimo tiesų....
Terapija nėra vien malonumą ir gražius, šviesius jausmus sukelianti veikla. Tai nėra pasimatymas, damų vakarėlis ar mandagus draugiškas vizitas. Dažnai terapija - tai drumzlės, kurias sukelia svetimas terapeuto šaukštas smagiai prasisukęs jūsų verdamos sriubos puode. Iki dugno, ten, kur nusistovėję tirščiai, kur nusėdę sunkiausi gyvenimo...
Būna, kad daryti sprendimus yra stoti vienam prieš visą pasaulį. Prieš tą "pasaulį", kuris nesupranta tavęs, nes to tiesiog fiziškai padaryti negali. Kaip žuvims, gyvenančioms vandeny paaiškinti, kad esi užgimęs paukščiu ir tavo paskirtis skristi? Kaip žemdirbiams paaiškinti, kad esi menininkė ir nuo šios akimirkos...
Žmogaus kūnas kaip užrašų knygelė, kurioje surašyti svarbūs įvykiai, netikėtos mintys, uždraustos svajonės, traumos, stresai, paslaptys. Užrašinė tiek sena, kad pirmų įrašų savininkas net neprisimena, o ir laiko, nei noro ją skaityti iš naujo neturi. Kūnas elgiasi kaip išmokęs, kaip prisitaikęs, ne retai luošinant save,...
Vyrai daug rečiau verkia už moteris, bet ar vyrų ašaros vertesnės už moterų? Jei vyras verkia, nes galų gale suvokė, kad buvo monstras ir skriaudė moterį, apie ką jo ašaros? Juk verkia kol kas dar tas pats monstras, bet prabudęs ir pasiryžęs pokyčiams. Ar užteks...
Būti savimi vienatvėje yra viena, būti su savimi stebėtojo akivaizdoje yra visai kas kita. Tenka prisiimti atsakomybę už savo buvimą savimi, suvokti savo paties nuogumą prieš save ir prieš kitą. Psichoterapijoje kaip nudistų pliaže, kiek sau leisi nusirengti, save parodyti, tiek išdrįsi ir pamatyti. ...