Retai kada sustojame apsvarstyti, ko mums reikia gyvenime ir ko reikia darbe, kokios asmeninės savybės mums padeda, o kokios trukdo? Kasdieninėje kalboje iš viso nevartojame tokios sąvokos kaip
emocinis raštingumas ir nekeliame uždavinio jį gerinti. Emocinis raštingumas – gebėjimas perskaityti ir reflektuoti savo bei kito asmens emocijas, jausmus, išgirsti ir suprasti savo mintis ir kito asmens kalbą, suprasti jo poreikius. Siekdami plėsti emocinių kompetencijų ribas, žmonės keliauja į įvairius seminarus, samdosi
koučerį (ugdantįjį vadovą), lanko psichoterapijos užsiėmimus, savarankiškai skaito ir žiūri vaizdo medžiagą apie saviugdą, empatiją ir emocinį intelektą. Tokios paieškos duoda tam tikrų rezultatų, bet jie nebūna pakankami ir neatitinka lūkesčių.